Būsto rinka pastebimai vėsta. Didžiulė infliacija, augančio palūkanos, rekordinės elektros kainos, nerimas dėl artėjančio šildymo sezono, tai pagrindinės priežastys mažinančios gyventojų norus pirkti NT.
NT rinkos aktyvumas grįžo į 2019-ųjų metų lygį.
Sandorių skaičiai tokie, kokie buvo prieš 2020-aisiais metais prasidėjusią pandemiją. Šiais metais NT pirkimo-pardavimo sandorių visoje Lietuvoje sudaryta 17,5% mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Mažiau nei pernai parduota ne tik butų, bet ir individualių namų, žemės sklypų.
Pirminės rinkos aktyvumas stipriai sumažėjęs.
Rekordiniais 2021-aisiais metais Vilniuje vidutiniškai per mėnesį buvo parduodama 600 naujos statybos butų. 500 naujos statybos butų vidutiniškai per mėnesį buvo parduodama 2019 m. Dar anksčiau buvo įprasta parduoti 300-350 butų per mėnesį, toks tempas buvo laikomas 2015-2018 m. Tuo laikotarpiu pasiūloje įprastai būdavo apie 4 tūkstančius laisvų butų ir rinka buvo gana gerai subalansuota.
Visgi nuo šios vasaros pradžios sostinės rinka kaip niekad sulėtėjusi. Vidutiniškai per mėnesį parduodama iki 100 naujos statybos butų. Pasiūla taip pat itin maža – apie 2 500 laisvų butų. Visgi ką svarbu pabrėžti, kad pastatytų neparduotų butų yra labai mažai, dauguma rezervuotų jau anksčiau, laukiama statybų pabaigos ir notarinių sutarčių sudarymo. Didžioji dalis, apie 80-90% iš visų 2 500 pasiūloje esančių butų, bus pastatyti mažiausiai po pusės metų, metų, kai kur terminai dar ilgesni. Pirkėjai neskuba priimti sprendimo rezervuoti dar nepastatytų daugiabučių, dėl daugybės nežinomųjų, tuo labiau, kad pasitaikė atvejų, kai plėtotojai artėjant prie notarinės sutarties vienašališkai pakėlė kainas arba pasiūlė pirkėjams nutraukti preliminarias sutartis.
Pokyčiai antrinėje rinkoje menkesni.
Antrinėje rinkoje stebuklingo aktyvumo tai pat nėra. Nuo rekordinių 2021-ųjų metų sandorių skaičius Vilniuje sumažėjo apie 15%. Antrinei rinkai priskiriami senesni nei 2-jų metų būstai. Jų sostinėje 2021-aisiais m. buvo parduodama apie 1000 per mėnesį, šių metų vidurkis apie 900 antrinės rinkos būsto sandorių per mėnesį. Visgi antrinėje rinkoje situacija drastiškai nesikeičia, kadangi žmonės šiandien nori pirkti jau įrengtą būstą, bet to senesnės statybos būstai tame pačiame rajone lyginant su nauja statyba gali būti 30-40% pigesni.
Nuomos rinkoje jaučiamos kainų korekcijos.
Sostinės butų nuomos rinkoje lyginant su vasaros bumu kainos sumažėjo tarp 10-20%. Butų nuomai pasiūlas nuo 450 – 500 vasaros metu lyginant su dabar patrigubėjo. Šiuo metu pasiūloje yra tarp 1 750 – 1 800 butų. Iššūkis išnuomoti laukia tų, kurių būstai didesni, senos statybos, energetiškai neefektyvūs. Jeigu nepavyks surasti nuomininkų iki šildymo sezono, tokių butų kainos turėtų dar labiau sumažėti.
Nerimas dėl stipriai augančių palūkanų.
Centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas siekiant kovoti su didžiule infliacija, to pasekmė – didėja būsto paskolų palūkanos ir įmokos. JAV dar prieš metus gyventojui būsto paskolą 30 metų laikotarpiui galėjo fiksuoti žemiau 3% visam paskolos laikotarpiui. Šiandien perkantys būstą JAV, dėl agresyvios palūkanų kėlimo politikos, jau mokės 6,5-7%. Nenuostabu, kad tai šalyje smarkiai sumažino būsto sandorius.
Visiškai kitokia situacija Europoje, kur tradiciškai dominuoja būsto paskolos su kintančiomis palūkanomis. Euribor auga greičiau nei prognozuota, iš neigiamos reikšmės iki 1,85% mažiau nei per 4 mėnesius! Tad po kito palūkanų perskaičiavimo kartu su banko marža žmonės mokės apie 4% metinių palūkanų, kas atrodo jau daug, nes buvome pastaruosius keletą metų įpratę, mokėti apie 2% metinių palūkanų. „Pigūs“ pinigai skatino gyventojus skolintis ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Dabar „brangesni“ pinigai šį norą gali sumažinti. Kiek Euribor‘as dar kils sunku prognozuoti, jeigu su infliacija susitvarkyti seksis sunkiai, galbūt pasieksime ir 5%? Palūkanoms stipriai augant tai mažina gyventojų įperkamumą, NT rinka stipriai stagnuoja. Pvz. 2008 m. didžiosios finansų rinkos krizės metu Euribor buvo pasiekę 5% normą.
