NT rinkos prognozės 2026 metams: antrinės rinkos reikšmė ir finansinių pokyčių poveikis Vilniuje

2026 metais Vilniaus nekilnojamojo turto rinka įžengia į etapą, kuriame vis didesnę reikšmę įgyja ne trumpalaikiai svyravimai, o struktūriniai pokyčiai. Remiantis sukauptais duomenimis ir stebimomis tendencijomis, galima teigti, kad būtent antrinė rinka sostinėje išliks viena svarbiausių rinkos ašių tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.

2025 metų aktyvumas suformavo tvirtą pagrindą 2026-iesiems, tačiau ateinančiais metais rinkos dinamiką vis labiau lems finansavimo sąlygos, mokestiniai pokyčiai ir pirkėjų elgsenos kaita

Kainų kryptis 2026 m.: augimas išlieka

Vertinant kainų perspektyvas 2026 metams, pagrindinis scenarijus išlieka tolygus kainų augimas. Prognozės rodo, kad Vilniuje būsto kainos gali augti nuo 8 % iki 15 % per metus, priklausomai nuo segmento, lokacijos ir objekto būklės.

Šį augimą palaiko keli esminiai veiksniai:

• ribota naujų projektų pasiūla, ypač centrinėse miesto dalyse;
  
  
• stabilus gyventojų skaičiaus augimas sostinėje;
  
  
• stabilus Euribor ir banko maržos;
  
  

Antrinėje rinkoje kainų augimas dažniausiai būna labiau subalansuotas, nes jis grindžiamas realiais sandoriais, o ne plėtotojų kainodaros strategijomis. Būtent todėl 2026 metais ši rinka išliks stabilesnė ir labiau prognozuojama.

Antrinė rinka – racionalus pasirinkimas 2026 metais

2026 m. antrinė rinka Vilniuje tampa ypač svarbi dėl savo struktūros. Didžioji dalis pirmą būstą perkančių pirkėjų orientuojasi į 2–3 kambarių butus, kurių plotas svyruoja nuo 45 iki 65 kv. m – tai būtent tas segmentas, kuris antrinėje rinkoje pasižymi didžiausiu pasirinkimu ir likvidumu.

Praktika rodo, kad tokio tipo būstai dažniausiai parduodami greičiausiai, ypač jei jų kaina atitinka rinkos lygį. 2026 metais tai išliks viena stipriausių antrinės rinkos savybių – galimybė greitai realizuoti turtą be ilgo laukimo.

Antrinėje rinkoje parduodamas būstas taip pat leidžia tiksliau įvertinti realias turto išlaikymo išlaidas, aplinką, kaimynystę ir infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių antrinė rinka tampa ne alternatyva, o pilnaverčiu ir sąmoningu pasirinkimu tiek pirmą būstą įsigyjantiems, tiek keičiantiems turimą.

Finansavimo sąlygos 2026 m.: konkretūs skaičiai ir realus poveikis

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigalios atnaujintos atsakingojo skolinimo nuostatos, kurios turės tiesioginį poveikį pirkėjų galimybėms:

• pirmą būstą įsigyjantiems asmenims minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 % iki 10 %;
  
  
• antram ir paskesniam būstui išlieka 30 % pradinio įnašo reikalavimas;
  
  
• paskolos mokumo vertinimas bus atliekamas taikant 6 % palūkanų normą (anksčiau buvo 5 %);
  
  
• mėnesio įmokų ir pajamų santykis negalės viršyti 50 %.
  
  

Tai reiškia, kad pirkėjui, perkančiam 200 000 eurų vertės būstą, reikalingas pradinis įnašas suamžės nuo 30 000 iki 20 000 eurų. Šis skirtumas daugeliui tampa lemiamu veiksniu, ypač pirmą būstą planuojantiems įsigyti žmonėms.

II pensijų pakopa: papildomas kapitalas rinkoje

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. pabaigos numatytas laikotarpis, kai gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į II pensijų pakopą mokėtas įmokas kartu su investiciniu prieaugiu, nemokant gyventojų pajamų mokesčio.

Vertinama, kad:

• galimybe gali pasinaudoti apie 20 % kaupiančiųjų;
  
  
• į ekonomiką gali būti nukreipta apie 1–1,2 mlrd. eurų;
  
  
• vidutinė atsiimama suma vienam asmeniui gali siekti kelis ar keliolika tūkstančių eurų.
  
  

Net jei tik dalis šių lėšų bus panaudota nekilnojamajam turtui, tai reikšmingai padidina pirkėjų finansinį lankstumą. Antrinėje rinkoje tai dažniausiai reiškia didesnį pradinį įnašą, mažesnį skolinimosi poreikį arba galimybę rinktis geresnės būklės būstą.

Mokestiniai aspektai: sprendimai grindžiami skaičiavimais

2026 metais įsigaliosianti NT mokesčio tvarka skatina rinkos dalyvius labiau vertinti ilgalaikes išlaidas. Pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik viršijus 450 000 eurų vertę, taikant 0,1 % tarifą viršijančiai daliai. Jeigu žmonės yra santuokoje ši riba dvigubėja iki 900 000 Eur.

Antram ir paskesniam turtui bus taikomi progresiniai tarifai nuo 0,2 % iki 1 %, priklausomai nuo turto vertės. Šį mokestį nustato savivaldybė. Tai reiškia, kad investuotojai ir kelių objektų savininkai vis dažniau vertins, ar turimas turtas generuoja pakankamą grąžą iš nuomos palyginti su jo išlaikymo kaštais.

Išvada: 2026 m. – racionalių sprendimų metai

2026 metai Vilniaus NT rinkoje, tikėtina, bus nuosaikaus augimo ir brandesnių sprendimų laikotarpis. Kainos išlieka augimo trajektorijoje, tačiau sprendimus vis labiau lems skaičiavimai, o ne emocijos.

Antrinė rinka šiame kontekste išlieka viena stabiliausių ir prognozuojamiausių pasirinkimų, ypač tiems, kurie vertina likvidumą, aiškų kainos ir vertės santykį.

Jeigu svarstote apie būsto įsigijimą ar pardavimą Vilniaus mieste 2026 metais, kviečiu pasikalbėti – padėsiu įvertinti jūsų situaciją remiantis konkrečiais skaičiais ir realiomis rinkos tendencijomis.