Vilniaus NT rinka 2025 m. balandį: didžiausia pasiūla per 5 metus, pirkėjų sugrįžimas ir naujos paskolų taisyklės
Šių metų balandis Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pažymėtas svarbiu suaktyvėjimu – tiek naujų projektų, tiek sandorių skaičiumi. Daugiau kaip puspenkto tūkstančio siūlomų butų mieste atveria naujas galimybes pirkėjams, tačiau kartu kelia ir iššūkių vystytojams. Rinkos dalyviai reaguoja į mažėjančias palūkanas, naujus finansavimo reikalavimus bei vis garsesnes kalbas apie artėjančius NT mokesčius.
Daugiausia butų nuo 2020-ųjų pradžios
Vilniaus pirminėje būsto rinkoje balandį buvo siūloma daugiau nei 5400 laisvų butų – tai didžiausias pasirinkimas nuo pandemijos pradžios. Vien per balandį rinką papildė 573 nauji būstai. Toks augimas rodo, kad plėtotojai jaučiasi užtikrinti dėl paklausos, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį spaudimą konkuruoti kokybe bei pasiūlymo lankstumu.
Šiandien pirkėjai turi daugiau galimybių palyginti, svarstyti ir rinktis – tai neabejotinai paverčia juos stipresne derybų puse.
Pirkėjų aktyvumas – aukščiausiame lygyje per metus
Balandį naujų butų pardavimų skaičius siekė 365 – tai net 75 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ypač aktyvūs pirkėjai buvo vidutinės ir ekonominės klasės segmentuose, kuriuose buvo parduota atitinkamai 174 ir 177 butai. Prestižinės klasės objektai kol kas sulaukia mažiau dėmesio – tai rodo, kad rinka grįžta prie racionalesnio vertės vertinimo.
Didelė dalis pirkėjų renkasi rezervacijas ar perkamąją nuomą – tai sprendimai, leidžiantys veikti šiandien, bet išlaikyti tam tikrą lankstumą ateities pokyčių akivaizdoje
Euribor traukiasi – skolinimasis gali pigti
Palūkanų normų kreivė balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje rodo aiškią mažėjimo tendenciją. 6 ir 12 mėnesių Euribor atitinkamai siekė 2,15 % ir 2,03 %. Tai žemiausi lygiai per pastaruosius mėnesius, o tai gali reikšti galimą paskolų pigimą tiems, kurie renkasi kintamąsias palūkanas.
Vis dėlto, šalia palankesnių skolinimosi sąlygų atsirado ir nauji reikalavimai: nuo gegužės bankai privalo kiekvienam klientui pateikti du paskolos pasiūlymus – vieną su fiksuotomis, kitą su kintamomis palūkanomis. Tai keičia tiek bankų darbą, tiek pirkėjų elgseną – sprendimai darosi labiau pagrįsti skaičiavimais, o ne emocijomis.
Rinkos struktūra – išsibalansavusi, bet pilna galimybių
Nepaisant augančio projektų skaičiaus, rinka toli gražu nėra tolygiai pasiskirsčiusi. Dalies rajonų pasiūla kaupiasi greičiau nei paklausa, o kai kur dar vis juntamas trūkumas kokybiško, racionaliai išplanuoto būsto.
Tuo pat metu analitikai skirtingai skaičiuoja realų pasiūlos mastą: kai kurie vertina tik visiškai naujai startavusius projektus, kiti įtraukia ir anksčiau pradėtus, bet dar neparduotus. Šie niuansai rodo, kad skaičiai ne visada pasako visą tiesą – rinką reikia vertinti kontekste.
Investuotojai laukia aiškumo dėl mokesčių
Dalis NT rinkos pirkėjų – investuotojai – šiuo metu kiek atsargesni. Tam įtakos turi ne tik auganti pasiūla, bet ir planuojami pokyčiai mokesčių sistemoje. Numatoma, kad pagrindinis būstas iki tam tikros vertės būtų neapmokestinamas, tačiau viršijančiai daliai ar papildomiems NT objektams galėtų būti taikomi papildomi mokesčiai. Svarstomas netgi atskiras apmokestinimas investiciniam turtui, skirtam nuomai.
Dėl to investuotojai linkę vertinti ilgesnio laikotarpio grąžą, o ne trumpalaikes spekuliacijas – tai veda prie brandesnių ir atsakingesnių sprendimų.
Pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnius projektus
Gyventojų elgsenoje ryškėja nauja tendencija – prioritetas teikiamas ne tik lokacijai ar kvadratūrai, bet ir gyvenimo kokybei. Mažesni gyvenamieji projektai su mažesniu tankumu, ramia kaimynyste ir geresniu parkavimu tampa vis populiaresni tarp šeimų bei ilgalaikės nuomos investuotojų. Šie projektai dažniausiai vystomi kiek toliau nuo centro, bet pasižymi aukštesne gyvenimo kokybe – tai tampa atsvara masinei urbanizacijai ir miesto triukšmui.
Išvada: rinka siūlo progą veikti, bet reikia budrumo
Vilniaus NT rinka šiuo metu yra dinamiška ir aktyvi – pasiūla gausi, palūkanos mažėja, pirkėjų – vis daugiau. Tačiau šalia galimybių atsiranda ir naujų rizikų: nuo reguliacinių pokyčių iki kainų vertinimo pagrįstumo. Todėl norintiems įsigyti būstą ar investuoti šis laikotarpis gali būti palankus, bet tik tuo atveju, jei sprendimai priimami remiantis ne emocijomis, o duomenimis ir išmintimi.
