Nors 2022 metų pradžioje šalies ekonomika augo 7,2 proc., vėliau ji pradėjo stoti, metų pabaigoje net prognozuojamas susitraukimas. Pirmąjį pusmetį neigiamą poveikį nekilnojamojo turto rinkai turėjo augančios būsto kainos, prastėjantis įperkamumas, išaugusios nekilnojamojo turto plėtros, infrastruktūros išlaidos. Geriausiai pirmojo 2022 metų pusmečio iššūkius įveikė komercinio nekilnojamojo turto sektorius: mažėjo vakansijos, kainos augo proporcingai.
Pokyčiai Lietuvos ekonomikoje
Pirmąjį 2022 metų ketvirtį BVP augo 4,4 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ekonomikos plėtra buvo 0,4 proc. lėtesnė nei pirmąjį, o eksporto ir pramonės produkcijos augimas lėtėja jau 3 mėnesius, mažmeninė prekyba nuo birželio traukiasi. Žmonės pradėjo mažiau vartoti dėl įtampos, kurią sukėlė kariniai konfliktai, taip pat dėl didelės infliacijos. Birželį kainos Lietuvoje pakilo net 20 proc., beveik dvigubai greičiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Nors darbo užmokestis auga irgi gana greitai, gyventojų perkamoji galia mažėja, kadangi infliacija auga greičiau už darbo užmokestį. Centrinis bankas, siekdamas sumažinti infliaciją, didina paskolų palūkanų normas. Kyla ekonominio nuosmukio rizika.
Nekilnojamasis turtas Vilniuje
2022 metų pirmąjį pusmetį „Inreal“ pradėjo stebėti 1594 naujus būstus Vilniuje, du kartus mažiau, nei praeitų metų pirmąjį pusmetį. Tai rodo, kad naujų būstų pasiūla mažėja. Taip yra todėl, kad būsto pardavimai yra pradedami vėlesnėse statybos stadijose, kad nereiktų keisti kainos dėl augančių statybos kaštų, ir taip išvengti konfliktų su pirkėjais. Pasiūla mažėja ir todėl, kad per paskutinius kelis metus pasikeitęs nekilnojamojo turto rinkos reguliavimas apsunkino naujų projektų plėtrą. Pirmoje 2022 metų pusėje Vilniuje buvo parduota 1611 būstų, beveik trigubai mažiau nei prieš metus. Vartotojams perkant mažiau nekilnojamojo turto rinkos balanso rodiklis rodo subalansuotą Vilniaus rinką, tačiau šis balansas nėra tvarus, kadangi pirkėjų aktyvumas yra beveik pusantro karto mažesnis nei 2019 metais. Įperkamojo būsto plotas Vilniuje sumažėjo iki 45 kv. m., ekonominės klasės būsto kainos padidėjo 17 proc., vidutinės klasės – 20 proc., prestižinės apie 3 proc. Loftų kainos padidėjo 17 proc, kotedžų 14 proc.
Kauno nekilnojamojo turto rinka
Kaune būstų rinka taip pat lėtėjo, bet mažiau nei Vilniuje. 2022 metų pirmąjį pusmetį buvo parduota 480 naujų būstų, 3 proc. mažiau, nei praeitais metais. „Inreal“ buvo pateikti 485 nauji būstai, beveik 20 proc. mažiau, nei praeitų metų pirmąjį pusmetį. Iš viso pirmąjį pusmetį buvo 1300 parduodamų nekilnojamojo turto objektų, apie 1,5 karto daugiau nei prieš metus. Kadangi pardavimai mažėja, didelė pasiūla riboja galimybę didinti kainas dėl esančio paklausos ir pasiūlos disbalanso. Visgi Kaune auga gyventojų skaičius, o dėl šios priežasties nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas gali būti mažiau skausmingas nei Vilniuje. Pirmąjį šių metų pusmetį būtų įperkamumas Kaune buvo geresnis nei Vilniuje. Ekonominės klasės būstas pabrango 21 proc., vidutinės klasės būsto kainos sumažėjo 2 proc., loftai pabrango 10 proc., kotedžai 13 proc.
Nekilnojamojo turto situacija Klaipėdoje
Pirmąjį 2022 metų pusmetį Klaipėdoje buvo parduoti 144 nauji būstai, dvigubai mažiau nei prieš metus. Pardavinėjama viso buvo 360 naujų būstų, panašiai, kaip prieš metus. Kainų lygis Klaipėdoje sąlyginai nėra didelis, būstas labiau įperkamas nei Vilniuje ar Kaune. Visgi Klaipėdoje demografiniai pokyčiai nėra teigiami, todėl nepakankamai skatinama nekilnojamojo turto plėtra. Klaipėdoje nebuvo didelio kainų skirtumo tarp būsto klasių. Tiek ekonominės, tiek vidutinės klasės būsto kvadratinis metras kainavo apie 1700 eurų. Aukštesnės klasės projektuose būstų kainos siekia apie 2500 už kvadratinį metrą.
Sumažėjusio vartojimo priežastys
2022 metų pirmąjį pusmetį buvo pradėta mažiau gyvenamųjų ir komercinių patalpų statybų nei įprastai dėl geopolitinės situacijos neaiškumų ir sunkiai prognozuojamų statybų kaštų. Pirkėjai mieliau rinkosi jau paskutinėse statybų stadijose esančius būstus, kadangi nenorėjo neplanuotų išlaidų rizikos. Anksčiau buvo įprasta parduoti būstus dar esančius brėžinių stadijoje, tačiau dabar pirkėjai bijo prisiimti riziką dėl galimų pokyčių statybų eigoje. Labiausiai situaciją nekilnojamojo turto rinkoje veikia Karas Ukrainoje, dėl jo pradėjo kilti statybos medžiagų kaina, žmonės pradėjo dairytis į šiltųjų kraštų rinkas.
